Įgydamas nuosavybės teisę į butą, savininkas įgyja ir prievolę rūpintis bendrąja daugiabučio namo nuosavybe bei mokėti su jos priežiūra susijusius mokesčius. Šią ir kitas prievoles bei teises nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso:
- bendrosios namo konstrukcijos
- bendrosios namo inžinerinės sistemos
-
bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys
-
vietiniai inžineriniai tinklai
-
bendrojo naudojimo žemės sklypas.
Butų savininkai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais bei prievolę juos tinkamai prižiūrėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, mokesčiai už paslaugas ir darbus, susijusius su bendrosios nuosavybės priežiūra, butų savininkams skirstomi proporcingai nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (proporcingai buto ar patalpos naudingajam plotui).
Administravimas – namo bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas. Detalus administravimo darbų sąrašas pateiktas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose.
Techninė priežiūra – organizacinės ir techninės priemonės statinio techninei būklei palaikyti: atestuotų specialistų atliekami namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės stebėjimai, techninės apžiūros, defektų fiksavimas techninės priežiūros dokumentuose, remonto darbų poreikio nustatymas, techniniai profilaktiniai ir smulkių defektų pašalinimo darbai.
Techninė priežiūra apima namo bendrąsias patalpas ir konstrukcijas, šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, elektros tinklus.
Šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra susideda iš prevencinės ir korekcinės priežiūros veiksmų – nuolatinių stebėjimų, techninių apžiūrų, darbo parametrų kontrolės, valdymo ir atkūrimo, aptarnavimo (hidraulinių išbandymų, praplovimų ir kt.), derinimo, paleidimo ir kitų darbų bei avarijų likvidavimo.
Šią priežiūrą teisės aktuose ir norminiuose dokumentuose nustatyta tvarka ir periodiškumu atlieka atestuoti šilumos ūkio specialistai.
Bendrija įsteigiama vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. Bendrijos įsteigimo klausimais konsultuoja ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Teisinė ir metodinė pagalba steigiant bendrijas:
Metodinę ir informacinę pagalbą teikia:
Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija (Stiklių g. 8, LT-01131 Vilnius, tel.: 8 5 261 1003).
Nemokamas teisines konsultacijas teikia:
Savivaldybės administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyrius (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: 8 5 211 2137).
Konsultuoja bendrijų steigimo ir veiklos klausimais:
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyris (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: 8 5 211 2093, 8 5 211 2054, 8 5 211 2718).
Statybinės ir kitos didžiosios atliekos iš gyventojų priimamos specialiai įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Visą informaciją apie aikšteles (vieta, darbo laikas, kontaktai) rasite interneto svetainėje www.vaatc.lt.
Pastebėjus gedimą, defektą ar įvykus avarijai skambinkite skambučių centrui tel.: 8 700 80008.
Daugiabutyje butą įsigijęs asmuo, pastebėjęs statybos defektus, pirmiausiai turėtų kreiptis į statytoją, kuris dažniausiai yra ir šio nekilnojamojo turto pardavėjas. Jeigu statytojas nėra pardavėjas, tokiu atveju reikia kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl daikto trūkumų pašalinimo per garantinį terminą.
Pastatams, kurių garantinis terminas nesibaigęs, galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statinio garantiniu laiku išryškėjusių statybos defektų šalinimo tvarką.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą garantinis terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų.
Civilinio kodekso 6.327 straipsnis numato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Statybos techninis reglamentas nustato, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, turi pakviesti statybos rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą. Akte nurodomi defektai ir suderinamas jų padarinių pašalinimo terminas. Jei rangovo atstovas atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas, kuris pateikiamas rangovui. Jei rangovas nepašalina statybos defektų per akte nurodytą terminą, statytojas gali kreiptis į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jeigu statytojas juos pašalino savo lėšomis.
Pirmiausiai derėtų kreiptis į statytoją, kuris dažniausiai yra ir šio nekilnojamojo turto pardavėjas. Jeigu statytojas nėra pardavėjas, tokiu atveju reikia kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl daikto trūkumų pašalinimo per garantinį terminą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.338 straipsniu, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Kadangi statinio garantiniai terminai yra nustatyti Statybos įstatyme, per šiuos terminus buto pirkėjas turi teisę pareikalauti iš pardavėjo ištaisyti išaiškėjusius defektus. Pardavėjas, neturėdamas galimybės priversti rangovo ištaisyti šių defektų, privalėtų juos ištaisyti savo lėšomis.
Statytojui (pardavėjui) nepripažįstant trūkumų, buto savininko iniciatyva būtų tikslinga atlikti dalinę statinio ekspertizę. Jos metu būtų nustatyta, dėl kokių priežasčių atsirado defektai. Atestuotų statinio ekspertizės įmonių sąrašas paskelbtas Statybos produkcijos sertifikavimo centro interneto svetainėje www.spsc.lt. Ekspertizės išvada būtų reikalinga problemą sprendžiant teismo keliu.
Apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus galima informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri pateiktų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.